Vykdoma programa orientuota į archeologinį paveldą Afganistano Goro provincijoje, kuris dėl daugelį metų vykstančių karinių veiksmų šioje šalyje yra nesaugomas ir niokojamas. Afganistano Goro provincijoje moksliniai archeologiniai tyrimai, esančioje istoriškai svarbioje vietoje, beveik nevykdyti, todėl daugelis archeologinių paminklų yra nelokalizuoti ir žalojami. Pastaraisiais metais (2002-2005 m.) vykdyti archeologiniai gelbėjimo darbai žalojamoje Džam minareto, įtraukto į UNESCO pavojuje esančio paveldo sąrašą, archeologinėje vietovėje. 2007 m. neįvyko nė viena užsienio šalių rengta archeologinė ekspedicija kitose provincijose. Goro provincijos archeologijos paveldas nežinomas nei afganistaniečiams, nei pasauliui. Apie senuosius tapa ir tvirtovių liekanas žino tik vietiniai gyventojai. Siekiant apsaugoti kultūros vertybes, būtina jų paieška ir registravimas. Tą patvirtino ir 2007 m. pareiškėjo vykdytas projektas „Archeologinė – paveldosauginė misija Afganistane, Goro provincijoje. Galimybių studija“ (toliau – Galimybių studija). Kultūros paminklų paieška ir registro sudarymas yra UNESCO prioritetinių veiklos sričių sąrašo viršuje, todėl šios organizacijos atstovybė Kabule pritaria archeologijos paminklų paieškai Goro provincijoje. Galimybių studija parodė, kad Afganistano Informacijos ir kultūros ministerija priima siūlomą pagalbą šioje srityje ir palankiai žiūri į Lietuvos archeologų darbą Goro provincijoje. Pirmoji Lietuvos archeologų ekspedicija įrodė, jog archeologijos paminklų paieškai buvo parinkti teisingi metodai, nustatyta gana tiksli jų chronologija. Projekto vykdymo metu pavyko lokalizuoti 11 archeologinių vietovių - tvirtovių, pavienių bokštų, senųjų gyvenviečių liekanas šalia Čagčarano, taip pat Ahangarano, Pumbakaro, Šinja, Daulatyar vietovėse, šalia Džam minareto. Visi archeologijos paminklai (chronologija plati – nuo IV tūkst. pr. Kr. iki XIII a.) yra žalojami gamtos arba žmonių veiklos, veikiami natūralios erozijos. Pirmosios ekspedicijos metu pavyko surinkti žodinę informaciją apie netoliese nuo aplankytų vietovių esančius kitus paminklus, kurių nepavyko aplankyti dėl laiko stokos. Nė vienas archeologijos paminklas Goro provincijoje nėra registruotas, jiems neužvesti pasai. Taigi – nevedama paminklų apskaita, Registras neegzistuoja. Šalyje stinga paveldo apsaugos specialistų, archeologų. Pirmosios ekspedicijos dalyviai – du Kabulo atstovai bei vienas iš Čagčarano Informacijos ir kultūros departamento – nemokėjo naudotis net matavimo rulete. Nė viena su paveldu susijusi Afganistano institucija neturi šiuolaikinių matavimo prietaisų (žodinė darbuotojų informacija). Goro provincijoje silpna informacinė sistema. Nors egzistuoja vietinė televizija, tačiau mažai gyventojų teturi galimybę ją matyti, nėra spaudos (tik sienlaikraštis), neteikiamos interneto paslaugos. Iki šiol žinoma informacija apie Afganistano archeologiją yra sunkiai prieinama užsienio šalių specialistams, apie Goro provincijos archeologinį paveldą visiškai nieko nežinoma.
Archeologiniuose objektuose tiesiog žemės paviršiuje guli buitinės keramikos fragmentai. Juos derėtų surinkti, tačiau nėra kur saugoti. Kabulo muziejus dar neatsigavęs po sugriovimų, o Čagčarane tiesiog nėra tam tinkamų patalpų.




Projektu „Archeologijos paminklų paieška ir registro sudarymas Afganistane, Goro provincijoje 2008 metais. I etapas“ siekiama tęsti 2007 m. atliktos galimybių studijos darbus. Tęstinio projekto metu bus siekiama prisidėti prie kultūros vertybių išsaugojimo darbų Afganistane. Veikla orientuota į archeologijos, istorijos bei architektūros vertybes, esančias Goro provincijoje – jų paieška, detalūs apmatavimai, foto ir video fiksacija, Registro sudarymas. Paraleliai vykdomai ekspedicijos veiklai, vykdomas vietinių paveldosaugos specialistų apmokymas registruojant kultūros vertybes bei paveldosaugos tikslais naudojant šiuolaikines technologijas. Žvalgymų metu analizuojami kultūros vertybių sužalojimai ir galimas grėsmės bei teikiamos rekomendacijoss jų apsaugai. Užfiksuotos foto medžiagos pagrindu planuojama surengti informacines parodas Kabule bei Čagčarane, tuo būdu siekiat skleisti domėjimąsi savo krašto istorija. Keliant Lietuvos mokslo ir valstybės autoritetą tarptautiniu mastu, numatoma informacijos sklaida apie projekto mokslinius rezultatus Lietuvos ir užsienio leidiniuose bei institucijose.